Kodėl po ligos svarbu išskalbti visą patalynę — ir kaip tai padaryti teisingai
Pasveikote. Karščiavimas praėjo, gerklė nebeskauda, energija grįžta. Ir pirmoji mintis dažnai yra — pagaliau galiu atsigulti į švarią lovą. Bet ar ta lova iš tikrųjų švari?
Patalynė, kuri lydėjo jus per ligą, yra viena užterštesnių vietų namuose tuo momentu. Ir tai nėra hiperbolė — tai biologija.
Kas lieka patalynėje po ligos
Kai sergate, jūsų kūnas intensyviai kovoja su infekcija. Šio proceso metu:
Virusai ir bakterijos patenka ant patalynės per kosėjimą, čiaudėjimą, kvėpavimą ir odą. Gripas, peršalimas, COVID ir kitos virusinės infekcijos palieka aktyvius patogenus ant audinio paviršiaus. Kai kurie virusai ant tekstilės gali išlikti aktyvūs kelias valandas ar net paras.
Prakaitas — karščiavimo metu kūnas prakaituoja intensyviai, dažnai per naktį. Prakaitas sukuria drėgną, šiltą aplinką — idealią terpę bakterijoms daugintis.
Odos ląstelės — per naktį nusėda tūkstančiai mirusiųjų odos ląstelių. Kartu su prakaitu jos sudaro puikią mitybinę terpę dulkių erkutėms ir bakterijoms.
Išskyrų lašeliai — virulinės infekcijos metu ant pagalvės ir antklodės nusėda mikroskopiniai lašeliai iš burnos ir nosies. Šie lašeliai yra vienas efektyviausių viruso perdavimo būdų.
Rezultatas — patalynė po ligos yra ne tik nešvari. Ji yra potencialus reinfekcijos šaltinis ir rizika kitiems namų ūkio nariams.
Ar galima užsikrėsti iš savo paties patalynės
Techniškai — taip, nors tai rečiau nutinka dėl to kad jūsų imuninė sistema jau turi antikūnus. Tačiau yra kelios situacijos kai tai tampa reali rizika:
Reinfekcija skirtingu virusu. Jei namuose cirkuliuoja keli patogenai, neskalbta patalynė gali perduoti kitą ligą net kai nuo pirmos jau pasveikote.
Perdavimas kitiems šeimos nariams. Tai yra didžiausia rizika. Kitas šeimos narys kuris liečia patalynę, keičia užvalkalus ar net praeina pro kambarį — gali pasiimti virusą.
Žmonės su susilpnėjusiu imunitetu. Vyresnio amžiaus žmonės, vaikai, nėščios moterys ir tie kurie vartoja imunosupresantus — jiems rizika žymiai didesnė.
Kada skalbti — iš karto ar palaukti
Atsakymas yra aiškus: kuo greičiau, tuo geriau. Idealiu atveju — tą pačią dieną kai atsikėlėte iš ligos lovos arba kai simptomų nebėra.
Neskalbkite iš karto pirmos ligos dienos — jei dar sergate ir grįšite į tą pačią lovą, tai neatneš naudos. Bet kai tik jaučiatės geriau ir keičiate patalynę — skalbkite visą iš karto.
Kaip teisingai skalbti patalynę po ligos
Temperatūra — svarbiausia
Tai yra esminis veiksnys. Aukšta temperatūra yra efektyviausias būdas sunaikinti virusus ir bakterijas tekstilėje.
60°C ir aukščiau — tai yra rekomenduojama temperatūra po ligos. Dauguma virusų ir bakterijų žūsta 60°C temperatūroje. Gripas, peršalimas, daugelis kitų patogenų — 60°C jų sunaikina.
40°C — per žema po ligos. 40°C skalbimas pašalina nešvarumus bet negarantuoja patogenų sunaikinimo.
Išimtis — jautrios medžiagos. Šilkas ir kai kurie delikatūs audiniai negali būti skalbiami 60°C. Tokiu atveju yra kelios alternatyvos — žr. toliau.
Skalbiklis
Naudokite įprastą skalbiklį. Nereikia specialių dezinfekcinių priemonių — aukšta temperatūra ir ilgas skalbimo ciklas yra efektyvesni nei papildoma chemija žemoje temperatūroje.
Minkštiklių po ligos geriau vengti — jie apnašo audinius ir gali mažinti skalbimo efektyvumą.
Skalbimo ciklas
Pasirinkite ilgesnį ciklą — ne ekoprogramą. Ilgesnis ciklas su aukštesne temperatūra užtikrina geresnę dezinfekciją.
Ką skalbti
Po ligos reikia skalbti viską kas buvo kontakte su jūsų kūnu ir aplinka:
Būtina skalbti:
- Pagalvių užvalkalai
- Antklodžių užvalkalai
- Paklodės
- Pižamos ir naktiniai drabužiai
- Rankšluosčiai
- Chalatas
Rekomenduojama skalbti:
- Pagalvę (jei leidžia gamintojas)
- Antklodę (jei leidžia gamintojas)
- Pledai ir antklodės kuriomis dengėtės ant sofos
Kaip elgtis su jautriomis medžiagomis
Šilkinė patalynė, lininė patalynė ir kitos delikatesnės medžiagos dažnai negali būti skalbiamos 60°C. Ką daryti:
Variantas 1 — žema temperatūra + dezinfekantai. Skalbkite rekomenduojamoje temperatūroje (30–40°C) su specialiu dezinfekciniu priedu. Rinkoje yra skalbiklių su dezinfekcine savybe kurie veikia ir žemesnėse temperatūrose.
Variantas 2 — džiovinimas aukštoje temperatūroje. Jei turite džiovyklę — džiovinkite aukštame temperatūros režime po skalbimo. Karštis džiovyklėje taip pat sunaikina patogenus.
Variantas 3 — profesionalus valymas. Šilkinė patalynė po sunkios ligos gali reikalauti profesionalaus cheminio valymo. Informuokite valyklą apie situaciją.
Variantas 4 — UV dezinfekcija. Saulės ultravioletiniai spinduliai turi dezinfekcinį poveikį. Saulėtą dieną išdžiovinta patalynė gaus papildomą natūralią dezinfekciją.
Ką daryti su pagalve ir antklode
Tai klausimai kuriuos daugelis praleidžia — skalbia užvalkalus bet pamiršta ką yra viduje.
Pagalvė
Daugelio pagalvių užpildas (sintetinis, bambuko, lyocelio) gali būti skalbiamas mašinoje. Patikrinkite etiketę. Jei leidžia — skalbkite 60°C po ligos.
Pūkinės pagalvės taip pat dažnai gali būti skalbiamos mašinoje, bet reikia naudoti specialią programą ir džiovinti su teniso kamuoliukais.
Jei pagalvė negali būti skalbiama — džiovykite džiovyklėje arba saulėje. UV spinduliai turi dezinfekcinį poveikį.
Antklodė
Ta pati logika. Sintetinės ir bambuko antklodės dažniausiai gali būti skalbiamos — bet reikalinga didelė skalbimo mašina. Jei namų mašina per maža — naudokitės savitarnos skalbykla su didesne mašina.
Pūkinė antklodė reikalauja specialaus požiūrio — žemos temperatūros, specialaus pūkų skalbiklio ir ilgo džiovinimo su kamuoliukais.
Miegamojo dezinfekcija po ligos
Patalynė yra svarbiausia, bet ne vienintelė vieta kur kaupiasi patogenai.
Oro vėdinimas — po ligos išvėdinkite miegamąjį gerai. Atidarykite langus bent 15–20 minučių. Grynas oras ir oro cirkuliacija mažina patogenų koncentraciją.
Kontaktiniai paviršiai — naktinis staliukas, lovos rėmas, jungikliai, durų rankenos. Nuvalykite dezinfekuojančiomis servetėlėmis arba drėgnu skuduriu su valymo priemone.
Telefono ir planšetės ekranas — tai dažnai pamirštama. Telefono ekranas kurį liečiame šimtus kartų per dieną yra vienas užterščiausių paviršių — ypač po ligos.
Drėkintuvas — jei naudojote drėkintuvą ligos metu, išvalykite jį pagal gamintojo instrukcijas. Netinkamas drėkintuvo valymas gali skatinti bakterijų dauginimąsi.
Kaip apsaugoti kitus šeimos narius
Jei namuose yra keletas žmonių, ligos metu ir po jos svarbu laikytis kelių paprastų taisyklių:
Naudokite atskirus rankšluosčius. Sergantiems ir sveikiems šeimos nariams — atskiri rankšluosčiai ir miegamieji jei įmanoma.
Keiskite patalynę sergantiems dažniau — ne kartą per savaitę, o kas 2–3 dienas ligos metu. Tai mažina patogenų kaupimąsi.
Po ligos — skalbkite visą patalynę prieš grįžtant į normalų ritmą.
Kokybiška, kvėpuojanti patalynė iš natūralių audinių — medvilnės, lino ar bambuko — ne tik patogesnė ligos metu, bet ir lengviau skalbiama bei džiovinamas. Tokios patalynės pasirinkimą rasite Savashome kolekcijoje.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar reikia skalbti patalynę jei serga ne aš, o kitas šeimos narys?
Taip — net jei miegojote kitame kambaryje. Jei turite bendrų vonios rankšluosčių ar liečiate tas pačias durų rankenas — patogenai jau cirkuliuoja namuose.
Ar pakanka skalbti tik pagalvių užvalkalus?
Ne. Paklodė ir antklodės užvalkalas taip pat kontaktavo su jūsų kūnu ir yra užteršti.
Ką daryti jei mašina per maža antklodei?
Naudokitės savitarnos skalbykla arba pristatykite į skalbyklą. Po sunkios ligos — verta.
Ar reikia skalbti naujus drabužius po ligos?
Drabužiai kuriuos vilkėjote ligos metu — taip. Naujus nesusidėvėtus — ne.
Apibendrinant
Po ligos patalynės skalbimas yra ne formalumas — tai praktinė sveikatos priemonė. Aukšta temperatūra (60°C), visų kontaktinių tekstilės gaminių skalbimas ir papildoma miegamojo dezinfekcija yra trys žingsniai kurie realiai sumažina reinfekcijos riziką ir apsaugo kitus namų ūkio narius.
Ir galbūt svarbiausia — švari patalynė po ligos yra ne tik higiena. Tai psichologinis atspirties taškas. Švarus, šviežias miegamasis padeda kūnui ir protui persijungti iš ligos režimo į sveikimo režimą. Ir tai nėra smulkmena.