Somnambulizmas: kodėl žmonės vaikšto miegodami ir ar tai pavojinga

Vidurnaktis. Namai tyli. Staiga pastebite, kaip jūsų vaikas arba partneris atsikelia, atidaro duris ir ramiai nueina į virtuvę. Akys atmerktos, tačiau žvilgsnis tuščias. Kalbinate, bet žmogus nereaguoja. Švelniai palydite jį atgal į lovą, o ryte jis nieko neprisimena.

Tai somnambulizmas. Nors tokia situacija gali priminti sceną iš siaubo filmo, jos paaiškinimas yra daug paprastesnis ir kartu labai įdomus.

Kas yra somnambulizmas?

Somnambulizmas, dar vadinamas lunatizmu, yra miego sutrikimas, priklausantis parasomnijų grupei. Parasomnijos pasireiškia neįprastu elgesiu miegant.

Somnambulizmo metu žmogus gali atsisėsti lovoje, vaikščioti, kalbėti, atidarinėti spintas, valgyti ar net bandyti išeiti iš namų. Visa tai dažniausiai vyksta gilaus miego metu, kai žmogų sunku pažadinti.

Svarbu suprasti, kad miegodamas vaikštantis žmogus neapsimetinėja ir nesielgia sąmoningai. Jis iš tiesų miega. Tuo metu dalis smegenų vis dar išlieka gilaus miego būsenoje, tačiau už judėjimą atsakingos sistemos tampa aktyvios. Dėl šios priežasties žmogus gali judėti, nors nesuvokia savo veiksmų.

Kodėl tai nutinka?

Tikslios somnambulizmo priežastys nėra iki galo išaiškintos. Vis dėlto žinoma keletas veiksnių, kurie gali padidinti epizodų tikimybę.

Genetika

Polinkis vaikščioti miegant gali būti paveldimas. Jei vienas arba abu tėvai vaikystėje patyrė somnambulizmo epizodų, didesnė tikimybė, kad jų patirs ir vaikas.

Tai leidžia manyti, kad tam tikri miego reguliavimo ypatumai gali būti perduodami genetiškai.

Amžius

Somnambulizmas daug dažniau pasitaiko vaikams nei suaugusiesiems. Nemaža dalis vaikų bent kartą gyvenime yra vaikščioję miegodami.

Dauguma šį sutrikimą išauga paauglystėje, kai keičiasi miego struktūra ir nervų sistemos veikla. Suaugusiesiems somnambulizmas pasitaiko rečiau, todėl pirmą kartą jam prasidėjus suaugusiame amžiuje verta pasitarti su gydytoju.

Miego trūkumas

Miego trūkumas yra vienas svarbiausių somnambulizmo epizodus provokuojančių veiksnių.

Kai žmogus kelias naktis miega per mažai, organizmas vėliau stengiasi kompensuoti poilsio trūkumą ilgesnėmis ir intensyvesnėmis gilaus miego fazėmis. Dėl to miegas gali tapti nestabilesnis, o somnambulizmo epizodų tikimybė padidėja.

Epizodai gali padažnėti po įtemptos darbo savaitės, kelionių, laiko juostų kaitos ar ilgalaikio neišsimiegojimo.

Stresas ir nerimas

Emocinė įtampa gali paveikti miego struktūrą ir padidinti parasomnijų tikimybę.

Somnambulizmo epizodai kai kuriems žmonėms suaktyvėja egzaminų, darbo krizių, konfliktų ar kitų sudėtingų gyvenimo laikotarpių metu.

Karščiavimas

Karščiavimas, ypač vaikams, gali sutrikdyti įprastas miego fazes. Dėl šios priežasties somnambulizmo epizodas kartais pasireiškia net vaikui, kuris anksčiau miegodamas nevaikščiojo.

Tam tikri vaistai

Kai kurie migdomieji, antihistamininiai preparatai, antidepresantai ir kiti vaistai gali paveikti miegą bei paskatinti neįprastą elgesį naktį.

Jeigu somnambulizmas prasidėjo pradėjus vartoti naują vaistą, reikėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Savarankiškai nutraukti paskirtų vaistų vartojimo nerekomenduojama.

Alkoholis

Alkoholis gali pabloginti miego kokybę ir suskaidyti miego ciklus. Žmonėms, kurie jau turi polinkį į somnambulizmą, alkoholio vartojimas gali padidinti epizodo tikimybę.

Kaip atrodo somnambulizmo epizodas?

Somnambulizmas gali pasireikšti labai įvairiai. Vienais atvejais žmogus tik trumpam atsisėda lovoje, kitais gali atlikti sudėtingesnius veiksmus.

Lengvi epizodai

Žmogus atsisėda lovoje, kažką sumurma, apsidairo ir netrukus vėl atsigula. Toks epizodas paprastai trunka neilgai.

Vidutinio intensyvumo epizodai

Žmogus atsikelia, vaikšto po kambarį, atidaro spintas, nueina į vonios kambarį arba kitą namų dalį. Jo akys gali būti atmerktos, tačiau žvilgsnis dažniausiai būna tuščias ir nesutelktas.

Sudėtingi epizodai

Žmogus gali nueiti į virtuvę, valgyti, rengtis ar bandyti išeiti iš namų. Itin retais atvejais galimi ir dar sudėtingesni veiksmai.

Epizodo metu žmogus dažniausiai silpnai reaguoja į savo vardą ir aplinką. Jo kalba gali būti neaiški arba nenuosekli, o judesiai ne visada koordinuoti. Ryte žmogus paprastai nieko neprisimena arba prisimena tik pavienius fragmentus.

Ar somnambulizmas pavojingas?

Somnambulizmą gaubia daugybė mitų. Kai kurie iš jų gali trukdyti tinkamai reaguoti į pavojingą situaciją.

Mitas Nr. 1: miegodamas vaikštančio žmogaus negalima žadinti

Tai nėra tiesa. Žmogų galima pažadinti, ypač jei jis atsidūrė pavojingoje situacijoje.

Pabudęs jis gali būti trumpam sutrikęs, išsigandęs arba nesuprasti, kur yra. Paprastai ši dezorientacija greitai praeina.

Jeigu tiesioginio pavojaus nėra, dažniausiai geriausia žmogų ramiai palydėti atgal į lovą.

Mitas Nr. 2: miegodamas žmogus automatiškai išvengia pavojų

Deja, taip nėra. Somnambulizmo metu žmogus gali nukristi nuo laiptų, atsitrenkti į baldus, susižaloti aštriais daiktais, atidaryti duris arba išeiti į lauką.

Didžiausia su somnambulizmu susijusi rizika yra ne pats sutrikimas, o galimos traumos epizodo metu.

Mitas Nr. 3: somnambulizmas yra psichikos liga

Somnambulizmas savaime nėra psichikos liga. Tai su miego reguliavimu susijęs sutrikimas, kuris ypač dažnai pasireiškia vaikystėje ir daugeliu atvejų praeina savaime.

Pagrindinės realios rizikos yra susižalojimas epizodo metu ir suprastėjusi miego kokybė, jeigu epizodai dažni.

Ką daryti pastebėjus somnambulizmą?

Kai miegodamas vaikšto vaikas

Pirmiausia nereikėtų panikuoti. Vaikų somnambulizmas dažnai išnyksta jiems augant.

Svarbiausia užtikrinti saugią aplinką:

Užrakinkite lauko duris ir langus.

Apsaugokite laiptus.

Patraukite aštrius, dūžtančius ir pavojingus daiktus.

Pašalinkite nuo grindų daiktus, už kurių vaikas galėtų užkliūti.

Jeigu reikia, prie durų pritvirtinkite signalą arba skambutį, kuris praneštų, kad vaikas išėjo iš kambario.

Dviaukštė lova somnambulizmo epizodų patiriančiam vaikui nėra geriausias pasirinkimas dėl didesnės kritimo rizikos.

Į gydytoją verta kreiptis, jeigu epizodai kartojasi kelis kartus per savaitę, vaikas susižaloja, išeina iš namų, dieną jaučiasi labai mieguistas arba epizodai yra ilgi ir intensyvūs.

Kai miegodamas vaikšto suaugęs žmogus

Suaugusiųjų somnambulizmui reikėtų skirti daugiau dėmesio, ypač jeigu jis prasidėjo netikėtai.

Galimos priežastys gali būti miego trūkumas, stiprus stresas, alkoholis, vartojami vaistai ar kitas miego sutrikimas. Tokiu atveju verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju arba miego specialistu.

Kaip elgtis epizodo metu?

Išlikite ramūs ir venkite staigių judesių.

Jeigu žmogui negresia pavojus, švelniai nukreipkite jį atgal į lovą.

Nerėkite ir nepurtykite žmogaus, nes staigus pabudimas gali jį išgąsdinti.

Jeigu žmogus artėja prie laiptų, lango, lauko durų ar kitos pavojingos vietos, sustabdykite jį ir, jei būtina, švelniai pažadinkite.

Pabudus verta likti šalia, kol žmogus visiškai susiorientuos.

Miego aplinka ir somnambulizmas

Apie miego aplinką kalbama rečiau, tačiau ji gali turėti įtakos bendrai miego kokybei.

Somnambulizmo epizodus gali paskatinti įvairūs miegą trikdantys veiksniai: triukšmas, netinkama kambario temperatūra, perkaitimas, nepatogi patalynė, stresas prieš miegą ir nereguliarus miego režimas.

Svarbu palaikyti pastovų miego grafiką, skirti pakankamai laiko poilsiui ir prieš miegą vengti intensyvios veiklos bei alkoholio.

Kvėpuojanti, natūralaus audinio „SAVAS Home“ patalynė gali padėti palaikyti komfortišką kūno temperatūrą ir sukurti malonesnę miego aplinką. Vis dėlto pati patalynė somnambulizmo negydo. Ji yra tik viena iš bendros miego higienos dalių.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Somnambulizmas paprastai nėra skubi medicininė problema, tačiau tam tikrais atvejais specialisto konsultacija yra svarbi.

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jeigu:

Epizodai kartojasi dažnai.

Žmogus susižaloja arba kelia pavojų sau ir aplinkiniams.

Somnambulizmas pirmą kartą prasidėjo suaugus.

Žmogus išeina iš namų arba atlieka pavojingus veiksmus.

Epizodus lydi garsus knarkimas, kvėpavimo sustojimai, stiprus dienos mieguistumas ar kiti neįprasti simptomai.

Somnambulizmas prasidėjo pradėjus vartoti naujus vaistus.

Epizodai smarkiai trikdo paties žmogaus arba jo šeimos gyvenimą.

Gydytojas gali rekomenduoti atlikti polisomnografiją. Tai miego tyrimas, kurio metu stebima smegenų veikla, akių judesiai, raumenų aktyvumas, širdies ritmas ir kvėpavimas. Tyrimas gali padėti atmesti kitus miego sutrikimus ir tiksliau nustatyti problemos priežastį.

Apibendrinimas

Somnambulizmas yra vienas įdomiausių ir dažniausiai klaidingai suprantamų miego sutrikimų. Tai nėra apsimetinėjimas, psichikos liga ar mistinis reiškinys. Tai miego reguliavimo ypatumas, kuris daugeliu atvejų, ypač vaikams, laikui bėgant išnyksta.

Svarbiausia prisiminti tris dalykus. Pirmiausia reikia užtikrinti saugią aplinką. Taip pat verta mažinti epizodus provokuojančius veiksnius, tokius kaip miego trūkumas, stresas ir alkoholis. Jeigu epizodai dažni, intensyvūs arba pavojingi, būtina pasitarti su gydytoju.

Svarbiausia neišsigąsti. Miegodamas vaikštantis žmogus iš tiesų miega. Tiesiog jo miegas yra šiek tiek judresnis nei kitų.