Viskas apie lunatizmą: priežastys, simptomai ir gydymo būdai

Ar kada nors pabudote ant sofos su įjungtomis šviesomis, nors tikrai užmigote lovoje? O gal matėte, kaip jūsų kambario draugas išėjo iš miegamojo stiklinėmis akimis, murmėjo ir klaidžiojo be tikslo, bet kitą rytą šio keisto susitikimo neprisiminė? Gali būti, kad jūs arba jūsų sugyventinis esate vienas iš 2,5 % suaugusiųjų, kenčiančių nuo lunatizmo. Nors tai nėra iki galo suprantama, yra būdų, kaip palengvinti lunatizmą. 

Kas tai yra?

Lunatizmas yra gana dažnai pasitaikanti parasomnija, priklausanti miego sutrikimų grupei, kai miego metu vyksta nepageidaujami įvykiai. Miego specialistams žinomas kaip somnambulizmas, lunatizmas yra elgesio sutrikimas, kai esant žemai sąmonei atliekami sudėtingi veiksmai, kuriuos įprastai atliekame esant visiškai sąmonei. Šis sutrikimas dažniau pasitaiko tarp vaikų (manoma, kad lunatikuoja 3-15 % vaikų), tačiau dauguma vaikų, pradėjusių lunatikuoti iki 10 metų amžiaus, šį sutrikimą visiškai išauga.

Lunatikuojantis žmogus yra ne visai miegantis ir ne visai budrus. Smegenų skenavimo tyrimai rodo, kad lunatizmas daugiausia pasireiškia gilaus miego metu, kuris yra gausiausias pirmoje nakties pusėje. Lunatikams gali atrodyti, kad jie yra iš dalies prabudę, dažnai jų akys būna "stiklinės", tačiau tikėtina, kad jie neprisimena jokių lunatizmo epizodų. Lunatizmas gali būti gana pavojingas, pavyzdžiui, kai kurie lunatikai iš tikrųjų yra vairavę automobilius didelius atstumus. Paprastai lunatizmą sudaro paprastas, pasikartojantis elgesys, tačiau kartais jis apima ir sudėtingesnį elgesį, pavyzdžiui, valgymą, maisto gaminimą, išėjimą iš namų, netinkamą elgesį (dažniau pasitaiko vaikams) ir net smurtinį elgesį. Lunatizmo epizodo trukmė gali trukti nuo kelių sekundžių iki maždaug 30 minučių.

Kas sukelia lunatizmą?

Lunatizmas dažniausiai pasireiškia šeimose, todėl galima įtarti, kad tai susiję su genetiniais ryšiais. Lunatizmo priežastys nėra iki galo išaiškintos, tačiau tyrimai parodė, kad lunatizmas dažniau pasireiškia, jei jums trūksta miego, vartojate alkoholį, raminamuosius vaistus arba tam tikrus vaistus. Paprastai tai nėra susiję su kitomis psichologinėmis problemomis, tačiau medicininiai sutrikimai, pavyzdžiui, obstrukcinė miego apnėja, gali prisidėti prie lunatizmo. Jei esate suaugęs lunatikas, svarbu, kad jus įvertintų miego specialistas ir pašalintų bet kokią galimą priežastį.

Kaip sumažinti lunatizmą?

Deja, konkretaus lunatizmo gydymo nėra. Daugeliu atvejų problemą galima pašalinti tiesiog pagerinus miego įpročius. Kadangi miego trūkumas dažnai yra lunatizmo prielaida, tikėtina, kad padės ir tai, jei leisite daugiau laiko miegoti. Jei jūs arba kas nors jūsų namuose lunatikuoja, svarbu sukurti saugią aplinką, kuri sumažintų traumų tikimybę. Pavyzdžiui, užrakinkite duris ir langus, naudokite vartelius per laiptus, įsitikinkite, kad grindys aplink lovą yra laisvos, ir venkite dviaukščių lovų.

Kaip elgtis su partneriu, kuris lunatikuoja?

Vėlgi, daugiausia dėmesio reikėtų skirti saugumui. Egzistuoja mitas, kad niekada negalima žadinti lunatiko, tačiau iš tikrųjų gali būti gana pavojinga jo nežadinti. Pasistenkite švelniai nukreipti lunatiką atgal į lovą ir žinokite, kad jis gali tapti agresyvus (net jei paprastai jis toks nėra). Nepamirškite, kad lunatikas pabudęs greičiausiai bus labai sutrikęs arba gali visai neprisiminti įvykio. Jei lunatizmas tęsiasi, kreipkitės į miego specialistą, kad jis atliktų išsamų įvertinimą ir pateiktų rekomendacijas.

Jei ieškote prekių savo miegui apsilankykite Savashome puslapyje.