Vonios ritualų paslaptys: kelionė per amžius į atsipalaidavimo meną

Šiek tiek karšto vandens, keli lašai eterinio aliejaus ir dvidešimt minučių gali padėti gerai išsimiegoti ir visiškai atsipalaiduoti. Nors mūsų įprastas maudymosi ritualas yra individualus, daugelyje kultūrų viešos maudynės yra šimtmečius gyvuojanti tradicija ir svarbi socialinio gyvenimo dalis. Pasimaudykime nuo senovės Romos iki šiuolaikinės Japonijos - ir paklauskime savęs: Ar kartu maudytis geriau?

Romos imperija

Senovės romėnams viešosios pirtys termos buvo kur kas daugiau nei tik vieta nusiprausti. Tai buvo svarbūs socialiniai centrai, kuriuose gyventojai galėjo puotauti, sportuoti, užsiimti verslu ir net vartyti bibliotekos knygas ar klausytis poezijos skaitymų. Pats maudymosi ritualas buvo kasdienė rutina, nors pagal šiuolaikinius standartus vargu ar nereikėjo daug priežiūros. Pirmiausia piliečiai eidavo į gimnaziją, kur treniruodavosi, o po to galvą iki kojų patepdavo aliejumi. Po to sekė maudynės. Pirmiausia - šalta vonia, paskui kūno temperatūros tepidariumas ir galiausiai - itin karšta vonia, o tada ateidavo prižiūrėtojas, kuris padėdavo nusišluostyti ir apsirengti. Plėsdami savo imperiją romėnai statė sudėtingus kompleksus nuo Anglijos iki Stambulo ir kitur.

Turkija

Turkijos hamamas kilo iš imperatoriškųjų romėnų termų, į kurias įtraukti maudymosi ritualo elementai, įskaitant palaipsniui šildomus baseinus ir bendras bendravimo erdves. Hamamai taip pat buvo svarbūs ruošiantis islamiškoms maldoms, nes prieš einant į pamaldas įprasta apsiplauti, arba apsivalyti ritualiniu būdu. Žinomi dėl savo architektūros didingumo, hamamai žavėjo viduramžių mokslininkus, o daugelis šimtmečių senumo kompleksų vis dar priima maudytis šiuolaikiniame Stambule. Turime pripažinti, kad gulėti ant marmurinių plokščių masažo stalo po plytelėmis išklotomis lubomis skamba pakiliai, nepriklausomai nuo epochos. Įtraukite tai į mūsų maudynių sąrašą.

Rusija

Jei norite šiek tiek agresyviau praleisti laiką vonioje, pasinaudokite rusų tradicijomis ir eikite į vonią. Šioje tradicinėje pirtyje reikia ištverti apie 150 laipsnių temperatūrą - tokią karštą, kad lankytojai dažnai dėvi specialias veltinio kepures, kad neperkaistų. Po pirties senojoje šalyje atvėsti galėjo padėti šuolis į ežerą arba pasivoliojimas sniege, nors šiandien tai gali pakeisti uždaras baseinas. Viena tradicija nepasikeitė - tai Platza. Tai kraujotaką gerinantis ritualas, atliekamas tarp švitco ir šalto maudymosi, - tai šiurkštus šveitimas beržo, baltojo ąžuolo arba eukalipto lapais ir šakomis, kuris, kaip sakoma, gerina odos tonusą ir detoksikuoja organizmą. Populiari vyrų bendravimo patirtis, banya gyvuoja ne tik Rusijoje, bet ir tokiose vietose kaip Niujorko 124 metų senumo rusiškos turkiškos pirtys East Village, kuriose maudosi ir senųjų maudymosi tradicijų atstovai.

Japonija

Jei norite atsisakyti platzos ir rinktis ką nors labiau zeniško, keliaukite į rytus. Japonijos vulkaninės kilmės geologinėje aplinkoje gausu karštųjų versmių (onsenų), kurios traukia ir gyventojus, ir turistus. Įvairūs šaltiniai garsėja tam tikrų mineralų gydomosiomis savybėmis, o kelionė į šalies onseną gali būti skiriama nuo odos ir raumenų skausmų. Ir dar yra tai, ką japonai vadina adaka no tsukiai - arba "nuoga bendrystė". Ši frazė, pagrįsta tikėjimu, kad fizinis artumas skatina emocinį ryšį ir geranoriškumą, gali paaiškinti visuotinį viešosios pirties patrauklumą, nors tai labiau susiję su "bendryste" nei su "nuogumu". Tokioje vietoje, kur nereikia nieko daryti, tik sėdėti, mirkti ir bendrauti, pirtyje užmegzti ryšiai yra ypatingi. Jei ieškote prekių savo miegui apsilankykite Savashome puslapyje.